Žilbero sindromas

Kas yra Žilbero sindromas?

Žilbero sindromas (Gilbert‘s sindrome), arba gerybinė įgimta intermisinė (su periodiškais paūmėjimais) hiperbilirubinemija, yra labiausiai paplitusi įgimto padidėjusio bilirubino lygio priežastis. Žilbero sindromas nėra liga, bet įgimta medžiagų apykaitos savybė, dėl kurios galimas padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje. Žilbero sindromas nėra pavojingas, jo pastebimiausias simptomas yra daugiau ar mažiau išreikšta gelta, kuri nėra rimto susirgimo rodiklis, o tik praeinantis kosmetinis defektas. Gelta nėra aiškiai išreikšta ir įprastai tampa pastebima stresinėse situacijose, po badavimo, po didesnio alkoholio vartojimo, taip pat dėl didelių fizinių krūvių. Ji jokiu būdu nerodo kepenų pažeidimo, todėl terapija nėra būtina. Kai kuriems šį sindromą turintiems žmonėms gelta nepasireiškia. Žilbero sindromas pasitaiko vidutiniškai 5–12 proc. Europos (europidų) gyventojų populiacijose (Borlak at. al., 2000).

Žilbero sindromo diagnostikos pagrindinis tikslas yra kitų rimtų kepenų susirgimų tikimybės atmetimas.

Analizės apibūdinimas.
Žilbero sindromo analizės atlikimui mūsų laboratorijoje pakanka vadinamojo „seilių mėginio“ – burnos gleivinės tepinėlio. Nėra būtina, kaip kitur, įsirašyti į stacionarą, kad būtų atliktas standartinis Žilbero sindromo tyrimas – biocheminė urino analizė. Genetiniu lygiu atlikta analizė yra tiksliausia. Pasaulyje būtent šis metodas yra tapęs standartiniu nustatant Žilbero sindromą.

Žilbero sindromo priežastis yra bilirubino-UDP glikuronoziltransferazę (UGT) koduojančio geno UGT1A1 mutacija. Žilbero sindromo atveju dažniausiai aptinkama mutacija yra TA insercija (homozigotos) UGT1A1 geno promotoriaus srityje (Monaghan G. et. al., 1996). Ši mutacija sumažina bilirubino-UDP glikuronoziltransferazės ekspresiją 30–50 proc. (Hsieh et. al., 2007). Sumažėjus bilirubino-UDP glikuronoziltransferazės ekspresijai, atitinkamai padidėja bilirubino kiekis kraujyje, nes bilirubino-UDP glikuronoziltransferazė yra fermentas, atliekantis bilirubino glikuronidizaciją.

Patartina atsižvelgti į tai, kad Žilbero sindromą turintiems žmonės, naudojantiems vaistus, kurių metabolizmui būtina glikuronidizacija (pvz., Irinotecan, Paracetamol ir kt.), galimas vaistų netoleravimas (Esteban A. et al., 1999; Innocenti F. et. al., 2004)

Rezultatų interpretavimas.

Dažniausiai sutinkama Žilbero sindromo priežastis yra TA insercija UGT1A1 geno promotoriaus srityje. Įprastais atvejais UGT1A1 promotoriaus srityje abiejuose aleliuose yra šeši TA pasikartojimai – A(TA)6TAA, tačiau Žilbero sindromo atveju abiejuose aleliuose yra septyni TA pasikartojimai – A(TA)7TAA.

Pavyzdys
Paciento kraujyje yra padidėjęs bilirubino kiekis. Atliekant Žilbero sindromo DNR tyrimą dėl TA inercijos UGT1A1 geno promotoriaus srityje galimi du atsakymų variantai:

1. Įgimtą Žilbero sindromą patvirtina
Genotipas: Homozigota (TA)7 – abiejuose aleliuose yra TA insercija – A(TA)7TAA.
2. Įgimto Žilbero sindromo nepatvirtina
Galimi genotipai:
Homozigotos (TA)6 – abu aleliai yra be TA insercijų: A(TA)6TAA
Heterozigotos – vienas alelis turi TA inserciją, kitas neturi: A(TA) 6TAA/A(TA)7TAA

Reikia ieškoti kitų padidėjusio bilirubino kiekio priežasčių Šiais atvejais negalima atmesti galimybės, kad pacientas turi kitas geno UGT1A1 mutacijas, kurios šiuo tyrimu netikrinamos.
  • Contact Us

    Klauskite mūsų!

    Jūsų klausimas (latviškai, rusiškai arba angliškai):

    El. pašto adresas, kuriuo siųsti atsakymą:

    Prašome įrašyti šiuos ženklus:
    captcha